FAKTAI

   Iš pradžių sveikinimo atvirukai buvo gaminami viengubi su iliustracijomis, o vėliau atsirado dvigubi su tekstu viduje arba vieta savo sveikinimui. Sveikinimo atvirukai yra ofsetinės spaudos arba rankų darbo. Virtualūs atvirukai nepatenka į jokią minėtų atvirukų kategoriją, bet jie labai išpopuliarėjo dėl interneto bumo. Nors dažniausiai sveikinimo atvirukai dovanojami ypatingomis progomis, pavyzdžiui, gimtadienio, Kalėdų ar kitų švenčių proga, jie siunčiami ir norint tiesiog pasakyti “labas” arba “ačiū”. Amerika yra viena didžiausių sveikinimo atvirukų gamintojų pasaulyje, o Didžiojoje Britanijoje, palyginti su kitomis šalimis, vienam gyventojui yra  išsiunčiama daugiausiai atvirukų. Didžioji Britanija vis dar yra pasaulio lyderė šioje srityje, taip pat sveikinimo atvirukų dizaino lyderė pasaulyje.

 Kas padėjo pagrindus sveikinimo atvirukų pramonėje, kada bei kaip viskas prasidėjo?

   Sveikinimo atvirukų siuntimo tradicijos siekia senovės Kiniją, kur buvo keičiamasi linkėjimais švenčiant Naujuosius metus, ir senovės Egiptą, kur sveikinimai buvo rašomi ant papiruso ritinėlių. Nuo 1400-ųjų pradžios buvo siunčiami rankų darbo popieriniai sveikinimo atvirukai į Europą. Vokiečiai garsėjo Naujųjų metų sveikinimo atvirukais raižytais ant medžio žievės dar 1400-aisiais. O Valentino dienos rankų darbo sveikinimo atvirukai buvo siunčiami į įvairias Europos šalis dar XX a. pradžioje.          Šią tendenciją pakeitė Kalėdinių atvirukų tradicija. Pirmasis komercinis Kalėdinis atvirukas buvo sukurtas Anglijoje 1843 m. Jį pagamino John Callcot Horsley sero Henry Cole prašymu. Tai seras Henry Cole’as, kuriam kilo idėja siųsti Kalėdinius atvirukus. Idėjos esmė – jam -   anglų valstybės tarnautojui ir išradėjui, propagavusiam daugybę naujovių prekyboje, pašto sistemoje ir švietime – atvirukas, kurį jis galėtų išsiųsti linkėdamas savo draugams ir profesionaliems partneriams linksmų Kalėdų.         Pirmame Kalėdiniame atviruke buvo atvaizduota tipiška anglų šeima, susirinkusi švęsti, o atviruko kraštuose pavaizduoti gailestingumo fragmentai, simbolizuojantys Viktorijos laikų Kalėdų dvasią.

   1837-1840 m. seras Henry Cole’as dirbo Rowland Hill asistentu ir atliko pagrindinį vaidmenį įvedant Penny Post. Jis kartais vadinamas pirmojo pasaulyje pašto ženklo Penny Black dizaineriu. Dėl spausdinimo ir mechanizavimo technologijų pažangos nuo XX a. šeštojo dešimtmečio sveikinimo atvirukai iš gana brangių rankų darbo ir individualizuotų dovanų tapo asmeninio bendravimo forma, įperkama už priimtiną kainą. 1860-aisiais metais tokios kompanijos kaip Marcus Ward  & Co, Jane Goodall ir Charles Bennett pradėjo masinę sveikinimo atvirukų gamybą. Jie pasamdė žinomus meninininkus, tokius kaip Kate Greenaway ir Walter Craine, kad sukurtų atvirukų iliustracijas ir dizainą.

    Yra dvi pagrindinės sveikinimo atvirukų kategorijos, viena – masinės gamybos (atspausdinti ofsetiniu spaudu ir pan.) atvirukai, kita – rankų darbo atvirukai.

    Devintajame dešimtmetyje tendencija pasikeitė, nes pirkėjai pradėjo ieškoti sveikinimo atvirukų, kurie skyrėsi nuo standartinių pasiūlymų. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje rinka buvo padalinta į tris segmentus: rankų darbo atvirukus, masinės gamybos atvirukų kolekcijas ir elektroninius atvirukus. Trumpai tariant, tai yra viskas apie tai, kaip prasidėjo ir klestėjo sveikinimo atvirukų pramonė. Nors šiuo metu vyrauja tendencija siųsti sveikinimus elektroniniais atvirukais, tačiau reikia remti tradicinę sveikinimo atvirukų pramonę ir išsaugoti ilgametę sveikinimo atvirukų įteikimo  įprastomis priemonėmis tradiciją.

   Devyni iš dešimties respondentų teigia, kad jiems patinka gauti asmeninius laiškus ir sveikinimo atvirukus, nes atvirukai leidžia palaikyti ryšį su draugais ir šeima, leidžia jaustis svarbiais.

Šeimos tradicijos

   Nors manoma, kad elektroninis paštas, trumpųjų žinučių siuntimas ir telefono skambučiai padeda palaikyti ryšį su šeima ir draugais, dauguma vis dar renkasi seną tradiciją siųsti ranka rašytą atviruką ar laišką, kuris priverčia žmogų jaustis tikrai ypatingai. Latvijoje ir Lietuvoje siunčiamų ar dovanojamų atvirukų skaičius kur kas mažesnis nei minėtose šalyse, tačiau turime didžiuotis šiuo kultūros reiškiniu, kuris jau šimtmečius klaidžioja po mūsų kraštus.